Rasoja lauko durys: kada tai normalu, o kada jau problema?

Vandens lašeliai ant vidinės lauko durų pusės šaltą rytą ne visada rodo durų gamybos ar montavimo trūkumus. Truputis kondensato ant vėsių lauko durų gali susidaryti, kai patalpoje daug drėgmės, o durų paviršius stipriai atvėsta. Trumpalaikis rasojimas per didelius šalčius yra viena, o nuolat drėkstanti stakta, šlapias slenkstis ar pelėsio požymiai – jau visai kas kita. Todėl svarbu ne vien pastebėti, kad rasoja lauko durys. Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip dažnai tai nutinka, kiek drėgmės susidaro ir kur ji kaupiasi. Bet apie viską nuo pradžių.

Kodėl apskritai rasoja lauko durys?

Patalpų ore visada yra daugiau ar mažiau vandens garų. Kai šiltas ir drėgnas oras pasiekia šaltesnį durų paviršių, jis atvėsta. Paviršiaus temperatūrai nukritus žemiau rasos taško, dalis ore esančios drėgmės virsta vandens lašeliais.

Ar durys aprasos, priklauso nuo vidaus oro temperatūros, santykinės drėgmės ir konkretaus paviršiaus temperatūros. Kuo patalpoje drėgniau ir kuo labiau atvėsusi kažkuri durų dalis, tuo lengviau ant jos susidarys vandens lašeliai.

Drėgmę galite pastebėti ant varčios, staktos, stiklo, furnitūros ar slenksčio. Šaltesnės dalys paprastai aprasoja pirmos, tačiau vien pagal kondensato vietą ne visada galima nustatyti rasojimo priežastį. Viename staktos kampe besikaupianti drėgmė gali būti susijusi su nesandarumu, šaltesne konstrukcijos vieta ar silpnesne oro cirkuliacija.

Kada rasojimas yra visiškai normalus?

Trumpalaikis rasojimas atsiranda ir tada, kai nėra akivaizdžių durų gamybos ar montavimo trūkumų. Dažniau jis pastebimas staiga atšalus orams, po itin šaltos nakties arba laikinai padidėjus patalpų drėgmei.

Daugiau vandens garų namuose atsiranda gaminant maistą, maudantis, džiovinant skalbinius ar atliekant remonto darbus. Jei tuo metu patalpos nepakankamai vėdinamos, šaltesnis durų paviršius gali imti ir aprasoti. Prie to prisideda ir silpnas oro judėjimas, pavyzdžiui, menkai šildomame prieangyje.

Trumpalaikiu reiškiniu rasojimą galima laikyti tada, kai lašelių nėra daug, jie pasirodo tik per didesnius šalčius ir išnyksta išvėdinus patalpą ar sumažėjus drėgmei. Kartu pro duris neturėtų būti jaučiamas skersvėjis, drėkti apdaila ar keistis durų užsidarymas.

Net ir natūraliai susidariusius lašelius verta nuvalyti, o jei vanduo ant durų laikosi ilgiau ar atsiranda nuolat, reikėtų pradėti ieškoti jo susidarymo priežasties.

Kokie požymiai rodo, kad problema gali būti rimtesnė?

Duris reikėtų atidžiau apžiūrėti, jei jos rasoja nuolat, ne tik per didelius šalčius, arba vanduo vis renkasi toje pačioje vietoje. Svarbus ir jo kiekis: keli lašeliai ir per slenkstį tekantis vanduo, suprantama, nėra tas pats.

Apie galimus sandarumo ar sureguliavimo trūkumus gali įspėti skersvėjis, stiprus šalčio pojūtis prie staktos, sunkiau užsidarančios durys ar stringanti spyna. Tokiu atveju verta apžiūrėti tarpines. Jei jos sutrūkinėjusios, deformuotos ar kai kuriose vietose nepriglunda, pro durų kraštus gali patekti šaltas oras.

Didesnio dėmesio reikia, kai drėksta sienų apdaila ar slenkstis, atsiranda pelėsio, korozijos arba kitų paviršiaus pažeidimų. Jei lašeliai lieka ir išvėdinus patalpas bei sumažinus oro drėgmę, vien geresnio vėdinimo gali nepakakti.

Šlapias slenkstis nebūtinai reiškia kondensatą. Vanduo gali patekti iš lauko arba kauptis dėl montavimo mazgo ir kitų pastato konstrukcijų ypatumų. Todėl vien pagal drėgmės vietą tiksliai nustatyti priežasties dažniausiai nepavyks.

Kaip sumažinti lauko durų rasojimą?

Pradėti verta būtų nuo patalpų mikroklimato įvertinimo. Drėgmės matuoklis padės pamatyti, ar rasojimas sutampa su padidėjusia santykine oro drėgme. Jei ore jos itin daug, reikėtų dažniau vėdinti patalpas, patikrinti vėdinimo sistemos veikimą ir naudoti gartraukį ar vonios ventiliatorių ten, kur susidaro daugiau vandens garų.

Susikaupusį vandenį reikia nuvalyti, ypač nuo slenksčio, staktos ir furnitūros. Priežasties tai nepašalins, tačiau paviršiai nebus taip ilgai veikiami drėgmės.

Tada galima apžiūrėti tarpines ir stebėti, ar varčia prie staktos priglunda vienodai. Jei anksčiau durys užsidarydavo lengvai, o dabar jas reikia stipriau spausti, jos trinasi arba sunkiau užsirakina, gali būti pasikeitusi jų padėtis.

Savarankiškai reguliuoti duris verta, tik jei tiksliai žinote, kaip veikia konkrečių vyrių ir prispaudimo mechanizmų reguliavimas. Atsitiktinai pakeitus jų padėtį nesandarumas gali padidėti.

Kaip specialistai sprendžia nuolat rasojančių durų problemą?

Nuolat rasojančios durys paprastai nepradedamos taisyti nuo atsitiktinės detalės keitimo. Pirmiausia aiškinamasi, kada atsiranda drėgmė, kur ji kaupiasi ir kokios tuo metu būna vidaus bei lauko sąlygos.

Apžiūrima, ar durys užsidaro tolygiai, ar tarpinės priglunda per visą perimetrą, ar nėra matomų tarpų ir ar varčia nepasislinkusi. Dėmesio gali prireikti staktai, slenksčiui bei montavimo vietai. Tik tada sprendžiama, ar pakaks sureguliuoti duris, sutvarkyti tarpines, pagerinti vėdinimą, ar reikės išsamiau įvertinti montavimo mazgą.

Rasojimo nereikėtų iškart laikyti durų broku, tačiau ilgai jo ignoruoti taip pat nevalia. Tinkamas sprendimas priklauso nuo to, kur, kada ir kokiomis sąlygomis kaupiasi vanduo. O kai rasojimas kartojasi, svarbu vertinti ne vien durų varčią, bet ir jos sąveiką su stakta, tarpinėmis, slenksčiu, montavimo vieta bei patalpų sąlygomis.

*Straipsnyje naudojamos nuotraukos ir grafika yra stilizuotos (sukurtos naudojant DI).